Komentarai 04.19

Gerda Lukošiūtė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/04/18/giedre-montvilaite-ir-juste-juskeviciute-apie-mena-kare

Gabrielė Lukšytė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/04/19/milda-gudaityte-irasas-socialiniame-tinkle/comment-page-1/#comment-71

Samanta Strungytė: http://zmoniuapsauga.blogspot.lt/2016/04/dazniausiai-pasitaikantys-ket-pazeidimai.html?showComment=1461094525927#c2321015575581618784

Viktorija Žalytė: http://vduvktechnologijosirinovacijos.weebly.com/pagrindinis-puslapis/april-19th-2016#comments

Mantas Butėnas: https://kittohealthiness.wordpress.com/2016/04/19/slidinejimas-kur-geriau/comment-page-1/#comment-65

Mantas Butėnas: „Ne Dievas tai padarė, o mes."

Dvidešimt pirmame amžiuje daugelio mūsų jau nebestebina technologiniai ar medicininiai pasiekimai. Paskaičius šiuolaikinę žiniasklaidą nesunku sužinoti apie kokį nors naują mokslo pasaulyje atsiradusį išradimą. Įvairūs moksliniai pasiekimai mums tampa savaime suprantamu dalyku ir natūralu, kad dažniausiai tokie pasiekimai mus paveikia teigiamai. Pasiutligė, gripas, tymai ir dar daugelis ligų anksčiau buvusios siaubingai pavojingos ir pandeminės dabar medicinos mokslo pasiekimų dėka tapo beveik išnykusiomis arba dažniausiai nesudėtingai pagydomomis ligomis. Tačiau kai tik atrodo, kad susitvarkoma su vienu baisiu pandeminiu užkratu atsiranda kitas. Nenuostabu, kad žinant ligų istoriją gali atsirasti mintis, kad galbūt kai kurie vaistai, kurie pagydo nuo vienos ligos gali sukelti kitą. Būtent tokia teorija yra ekranizuojama 2007 metų Francis Lawrence režisuotame filme „Aš esu legenda"

(oficialus filmo plaktas iš imdb.com)

Išradus vaistus nuo vėžio mutuoja pavojingas virusas sklindantis per tiesioginį kontaktą ir orą. Virusas paveikia apie 90%  visos žmonijos populiacijos ją paversdamas „tamsos ieškotojais" ir iš esmės pakeičia nusistovėjusį pasaulį. Pagrindinis filmo veikėjas Robert Neville yra vienas iš nedaugelio turinčių imunitetą ir kovojančių prieš šį užkratą.
Nors didžiąją laiko dalį yra rodomas tik vienas veikėjas, tačiau filmas nuo to netampa nuobodus, nes tą veikėją įkūnija visiems gerai žinomas Will Smith. „Aš esu legenda" įtraukia savo siužetu, įspūdingai atrodančiu naujuoju pasauliu, skoningu garso takeliu ir nuolat filme tvyrančia paslaptinga atmosfera. Taip pat verta paminėti, kad filmas turi net dvi skirtingas pabaigas, taigi jeigu jums labai nepatiks filme parodyta pabaiga, nesunkiai galėsite rasti alternatyvią filmui sukurtą pabaigą.

Filmas labiausiai turėtų patikti apokaliptinio, katastrofų kino mėgėjams. Nors ir nelaikyčiau savęs tokių filmų gerbėju, nes juostų su „zombiais" yra tiesiog per daug ir beveik visoms kurias aš matęs kažko trūksta, tačiau „Aš esu legenda" aš laikyčiau vienu geriausiu tokio žanro filmu. Todėl tai dėmesio vertas filmas įvairų kiną mėgstantiems žiūrovams.

Gerda Lukošiūtė: Filmas, kuris vertas geros komedijos vardo

Kine nuolatos kuriama daugybė naujų komedijos žanro filmų, tačiau daugelis pastebi, kad filmai ne visuomet būną vykę, viena iš didžiausių to problemų – pasikartojantis scenarijus. Tad šįkart norėčiau pasidalinti filmu, kurio scenarijus yra išskirtinis ir įdomus, o svarbiausia – juokingas.

Oficialus filmo plakatas iš wwww.imdb.com

Prieš porą metų didžiuosius kino ekranus išvydo komedija „Ilgas pasivažinėjimas“. Tai filmas apie Beną, kuris dirba apsaugos darbuotoju, jis planuoja rengti vestuves kartu su savo būsima žmona Andžela, viskas skamba išties gražiai, tačiau, kad Andželos brolis Džeimsas, kuris dirba policininku, įsitikintų, kad būsimas sesers vyras yra vertas jos rankos, jis Beną pasiima į ilgą pasivažinėjimą, kuriame pilna veiksmo ir susišaudymų.

Filmo scenarijus išties vykęs, jame pilna veiksmo, tačiau netrūksta ir humoro jausmo. Aktorius Kevin Hart (vaidina Beną) yra puikus komikas, jo įkūnijamas personažas linksmas, gyvenime į viską pozityviai žiūrintis vaikinas, kuriam kartais ne viskas sekasi (pvz.: šaudyti), tačiau siekdamas tobulėti jis daro viską, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti

Tiems kuriems ši komedija patiko turiu puikią žinią, šių metų pradžioje pasirodė komedijos tęsinys. Antroje filmo dalyje Benas su Džeimsu, prieš pat Beno ir Andželos vestuves, išvyksta vykdyti narkotikų prekeivio sugavimo operacijos. Ar jiems pavyks sužlugdyti kvaišalų pardavėją ir ar spės sugrįžti į vestuves, pamatysite pažiūrėję „Ilgas pasivažinėjimas 2“.

Filmo iškarpos darytos žiūrint filmą

Viktorija Žalytė: Baimė gali Jus įkalinti. Viltis gali Jus išlaisvinti.

Šį filmų apžvalgų maratoną pradėjau rašydama apie seną, jau klasika tapusį filmą, tad panašiai visa tai norėčiau ir užbaigti, paskutinį įrašą skirdama taip pat laiko patikrintam, senam... Na, bet man taip pat 21 metai kaip ir šiam filmui, tai aš irgi jau sena? Tikrai? Na kaip ten bebūtų, šis filmas yra puikus įrodymas, kad filmui nereikia jokių specialiųjų efektų ar kitų įmantrių dalykų tam, kad jis būtų geras, geram filmui sukurti užtenka tiesiog.... Ko? Šaunios idėjos! Šis filmas, turintis 9,3 iMDB įvertinimą jau 21 metus niekam neužleidžia 1 - osios vietos iMDB TOP-250!

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Pabėgimas iš Šoušenko (The Shawshank Redemption) pasakoja istoriją, apie jauną bankininką, vardu Endriu, kuris yra pasodinamas į kalėjimą už nusikaltimą, kurio nepadarė. Iš pradžių Endriu ne itin gerai sekasi pritapti kalėjimo aplinkoje, tačiau pamažu jis užsitarnauja kalinių, prižiūrėtojų ir net kalėjimo direktoriaus pagarbą, įgauna papildomų privilegijų. Viskas, ką šis jaunas vyras turi - tai svajonės ir viltis vieną dieną išeiti į laisvę. Bet ar šiai vilčiai lemta virsti realybe?

Vilties svarba ir yra pagrindinė šio filmo mintis. Endžio ir Redo (Morgan Freeman), kuris jau spėjo tapti geriausiu Endžio draugu, požiūriai į viltį skirtingi, bet galiausiai, po daugelio nuotykių, supanašėja. Man asmeniškai daug labiau patiko Morgan Freeman atliktas vaidmuo, nei filmo pagrindinio veikėjo Endžio (akt.Tim Robbins). Ne vien dėl veikėjo Redo laidomų juokelių, bet dėl jo filme išreikštos pasaulėžiūros ir įsimintinų žodžių, kurie atskleidžia visai kitokį, 30 metų kalėjime praleidusio žmogaus požiūrį į gyvenimą. Šis vaidmuo šiam aktoriui labai tiko. Na o Tim Robbins vaidmuo man pasirodė kiek neišbaigtas ir neatskleistas, o galbūt tokia ir buvo filmo idėja, nes kito aktoriaus šiam vaidmeniui taip pat neįsivaizduoju.

Nors filmas vyksta uždaroje erdvėje - kalėjime, o ir pats filmo veiksmas gana lėtas, nuobodžiauti tikrai neteks. Nuostabus scenarijus, netikėti jo posūkiai labai įtraukia, įdomiai parodomas ir atskleidžiamas kalėjimo gyvenimas. Filmas, sukeliantis įvairiausių jausmų: laimę, neviltį, džiaugsmą, pyktį, liūdesį, juoka ir be abejo - viltį.

 Pasakysiu, ką kartoju tikriausiai aprašydama kiekvieną filmą, kad tiems, kurie dievina veiksmo filmus, šis filmas netiks. Šis filmas - menas, kurį reikia suprasti. Vieni šį filmą dievina, kiti - nekenčia. Man šis filmas - nuostabus, vienas geriausių, įsimenantis ilgam ir turintis didelę reikšmę. Na, jeigu jau tiek metų jis sugebėjo išlikti 1 - oje vietoje, aplenkė net ir tokius puikiai vertinamus filmus kaip Krikštatėvis ir panašiai, tai tikrai ne šiaip sau, patikėkite manimi. Jeigu dar yra tokių, kurie nesate matę šio filmo - būtinai pažiūrėkite. Net jeigu ir norėsis išjungti, išlaukite ir pamatysite, kaip filmas Jus įtrauks ir galbūt taps pačiu geriausiu Jūsų matytu filmu. Šis filmas - klasika, kurį privalo pamatyti kiekvienas, filmų mėgėju save laikantis žmogus. Kai prieš keletą metų peržiūrėjau šį filmą, man atsivėrė akys. Supratau, kad seni filmai - nuostabūs ir jų nuvertinti nereikėtų. Nuo tada stengiuosi, kad tai suprastų ir kiti. Jeigu iki šiol manėte, kad daugiau nei 10 metų turintis filmai - neverti dėmesio, linkiu šią nuomonę pakeisti.

Nuotrauka iš www.lifehack.org

Samanta Strungytė: Ar įmanoma pamiršti pirmąją meilę?

Oficialus filmo plakatas iš www.obuolys.lt

Lietuviškas kinas buvo rodomas jau nuo 19 amžiaus pabaigos, o pradėtas kurti 20 amžiaus pradžioje. Šiuo metu galiu teigti, jog Lietuvoje atsirado nauja, gabių kūrėjų karta ir lietuviško kino industrija, gali pasiūlyti daug platesnį filmų pasirinkimą. Apie naujus lietuviškus filmus girdime nuolat ir jie sutraukia pilnas sales žiūrovų. Galime tik spėlioti, kas lėmė ši lietuviškų filmų proveržį. Ar šie filmai auditorijos dėmesio sulaukė dėl savo kilmės, ar įdomiomis siužetinėmis linijomis, o gal pagrindinis žiūrinčiųjų motyvas yra daugelyje filmų vaidinantys garsūs lietuvių aktoriai ir kiti pramogų pasaulio atstovai?

Akimis perbėgant per lietuviškų romantinių filmų sąrašą taip pat radau nemažai gerų kūrinių, bet vienas iš labiausiai man patikusių filmų yra Justino Krisiūno romantinė drama ,,Emigrantai''. Šis filmas yra su gilia potekste, jame gvildenama emigracijos problema, kaip ji keičia asmens santykius su draugais, šeima, mylimuoju. Filme vaizduojama šiek tiek naivi, idealizuota, paauglių Monikos ir Lino meilės istorija, kuri jų manymu turėjo tęstis amžinai, bet netikėta žinia apie Monikos visos šeimos persikraustymą į Londoną, jų meilę sudaužo į šipulius ir širdyse palieka randus visam gyvenimui.

Nors daugeliui šis filmas gali nepalikti tokio gero įspūdžio dėl savo gana mėgėjiško formato ir jaunų pagrindinių aktorių, kurių jaudulį galime įžvelgti pasireiškiant ne visiškai profesionalia vaidyba, bet aš šį filmą vertinu labai palankiai dėl puikios pagrindinės minties. Filmo cinkeliu galėčiau įvardinti jo pradžią ir apibendrinimą, šios filmo vietos duoda peno apmąstymams apie emigracijos problema, kuri vis dažniau paliečia asmeniškai kiekvieną iš mūsų. Šį filmą siūlau pažiūrėti tiems, kurie yra įsitikinę, jog pirmosios meilės neįmanoma pamiršti.

Gabrielė Lukšytė: Nejaugi yra kitokių siaubo filmų?!

Turbūt, nieko nėra baisiau nei prarasti savo vaiką. Sakoma, kad taip tėvai praranda dalelę savęs. Tik panašu, kad nevisi tėvai gali susitaikyti su netektimi. O gal siela negali susitaikyti su mirtimi?

Filmo plakatas iš www.totalswindon.com

Jauna amerikietė Greta, bėgdama nuo asmeninių problemų, atsikrausto į Angliją, kur jos laukia auklės darbas. Mergina nustėrsta sužinojusi, kad pagyvenusios poros sūnus - natūralaus dydžio lėlė. Greta, likusi viena su lėle, net neketina laikytis šeimininkės nustatytų taisyklių, tačiau labai greitai supranta, kad taisyklių laikytis teks - lėlė gali būti gyva...

Pradėkime nuo to, kad VAU! 2016 metais pasirodęs William Brent Bell filmas „Šėtono vaikas“ (anlg. "The Boy"), kuriame vaidina ir „Vaikštantys numirėliai“ (angl. "The Walking Dead") žvaigždė Lauren Cohan, mane sužavėjo. Buvau nemažai girdėjusi apie šio filmo pasirodymą dar praėjusių metų pabaigoje, bet kažkodėl viskas labai greitai nurimo ir iš aplinkinių nesulaukiau jokios reakcijos į šį filmą. Kodėl? Greičiausi todėl, kad daugelis kinomanų paskaitę aprašymą „nurašė“ šią kino juostą, kaip „jau matytą“ arba pasirinkusią „išsemtą“ temą. Dėl to labai džiaugiuosi, kad įsijungiau šį siaubo filmą net nepaskaičius aprašymo (vienas protingiausių mano sprendimų). Visų pirma - scenarijus. Vos pradėjus žiūrėti išsigandau, kad vėl teks kentėti „Anabelės“ ar „Mirtina tyla“ tipo filmą, kai lėlė žudikė tiesiogine prasme išskerdžia visus esančius aplink, žodžiu, „Vaiko žaidimai“. Juostai įsisukus supratau, kad labai labai klydau. Nenoriu sugadinti žiūrėjimo malonumo tiems, kurie nematė šio filmo, todėl pasakysiu tik taip: kažkur savo pasąmonėje lyg ir atrandu panašaus scenarijaus filmą, bet kadangi negebu atsiminti jo pavadinimo, tai sakykime, kad šis - tikrai išskirtinis. Garso takelis pernelyg išreikštas pristatomajame filmuke, tačiau filme jis labai nuslopintas ir tai netrukdo sutelkti dėmesį į tikrai svarbias filmo detales. Aktorių vaidyba, sakyčiau, pusėtina: lyg ir nėra prie ko prikibti, bet neatradau ir už ką pagirti. Tiesa, pagrindinė aktorė apsipratusi su lėle atrodė šiek tiek kvaištelėjusi (tikiuosi, kad tai tebuvo vaidybos dalis). Apskritai filmas naujas ir įdomus, turintis itin netikėtą kulminaciją . IMDb vertina jį 6/10, o kaip naujam siaubo filmui tai yra tikrai nemažai. Nuoširdžiai rekomenduoju peržiūrėti „Šėtono vaiką“ visiems, kurie pasiilgo kažko netikėto ir šiurpaus.

Komentarai 04.12

Viktorija Žalytė: https://minciukelione.wordpress.com/2016/04/11/ei-salin-rankas/#comment-97
Samanta Strungytė: https://minciukelione.wordpress.com/2016/04/11/panesk-rankinuka/comment-page-1/#comment-99
Gabrielė Lukšytė: https://minciukelione.wordpress.com/2016/04/11/reklama-is-kito-kampo/comment-page-1/#comment-105
Gerda Lukošiūtė: https://zaliasisverslas.wordpress.com/2016/04/11/ekologiskas-zenklas-ekologiskas-produktas/comment-page-1/#comment-14
Mantas Butėnas: https://weandnatureblog.wordpress.com/2016/04/11/ieva-sitnikovaite-2/comment-page-1/#comment-89

Mantas Butėnas: Ir kai tik atrodo, kad tokių filmų jau nebekuria...

(Oficialus filmo plakatas. Imdb.com)

Praeitas metais Lietuvą pasiekė dar vienas Wachowski sesių Lana ir Lilly sukurtas fantastinis filmas pavadinimu „Jupiter Ascending". Filmas buvo plačiai reklamuojamas ir atrodė pakankamai įdomiai, ypač žinant faktą, kad  visiems gerai žinoma „Matrica" buvo ankstesnis tų pačių kūrėjų produktas. Todėl ilgai nedvejojau ir susigundžiau įsigyti bilietus į šį filmą. Deja, tai buvo pats blogiausias kino teatre mano matytas  filmas...
Tinkamiausias terminas šiam filmui – visiškas „popsas", banalus iki pat šaknų. Ypatingas pagrindinis veikėjas, kurį būtina apginti; „blogiečiai" iš kitos planetos, kurie nori pavergti žemiečius ir ,be abejo,  neįtikėtinai stiprus ir greitas  bei visada viską spėjantis gerasis herojus. Banalūs, bereikšmiai ir neįdomūs dialogai, nesunkiai nuspėjamas siužetas, neįsimenamas ir filmo nepagyvinantis garso takelis ir vidutinės kovos scenos ir specialieji efektai, kurie katastrofiško filmo į aukštesnį lygį nepakelia. Oi, beje, ar jau minėjau, kad du pagrindiniai veikėjai filmo gale vis dėlto įsimyli? Taip, finalinė filmo scena yra šių veikėjų bučinys.
Kad ir kaip buvo sunku, tačiau, vis dėlto, pavyko įžvelgti kelis šio filmo pliusus. Tai yra įspūdingi  kostiumai ir grimas bei  didingai atrodančios vietovės. Taip pat, kai kurių aktorių vaidyba buvo verta aukšto įvertinimo, kas šiam filmui bent jau neleido atrodyti kaip parodija. Taip pat šiame filme nerasite jokios paslėptos, susimąstyti verčiančios žinutės, neatskleidžiama jokia visuomenei svarbi problema.
Nors filmo kūrėjai yra žinomi ir sulaukę pasisekimo,  tačiau šįkart jų kūrinys  yra visiškai nevykęs ir niekam šio filmo nerekomenduočiau.

Viktorija Žalytė: Amžinai jauna ir graži: svajonė ar košmaras?

Tikriausiai ir Jums jau pabodo lėkštos romantinės dramos, pasakojančios niekuo neišsiskiriančias pasiaukojančios meilės istorijas ir sudominančios nebent tik meilės ištroškusias paaugles. Pripažinsiu, jau ilgą laiką nežiūrėjau jokio romantinio ar ryškaus romantinio prieskonio turinčio filmo, nes tiesiog neatradau tokio, kuris būtų vertas dėmesio. Tačiau filmas Adelainos amžius (The Age of Adaline) -tai kitokia romantinė drama, išsiskirianti iš kitų savo originalia ir nenuobodžia idėja, bei mokslinės fantastikos elementais.

Adelina (akt. Blake Lively) gimė 1908 m. sausio pirmą dieną. Būdama 29-erių moteris pateko į autokatastrofą, kurios metu išsiveržusi elektros iškrova pakeitė moters gyvenimą amžiams - visagalis laikas užmiršo Adeliną, ji nustojo senti. Kai pasaulis aplink ją keitėsi, moteris bėgant metams išliko tokia pati. Saugodama savo paslaptį moteris pasirinko vienatvę ir nuolatinį bėgimą, jos nemirtingumo paslaptį žino tik jos mylima dukra ir ji yra vienintelis žmogus su kuriuo Adelina palaiko nuolatinius ryšius. Beveik 80 metų moteris bėgo nuo visų ir visko, vengdama romantiškių santykių ir įsipareigojimų, atstumdama žmones ir niekur neapsistodama ilgam. Tačiau vieną dieną Adelina susipažįsta su charizmatišku filantropu Eliu Džonsu (akt. Michiel‘is Huisman‘as). Pamažu įsiliepsnoję abipusiai jausmai prasiskverbia pro Adelinos šarvus. Moteris ryžtasi sprendimui, dar kartą pakeisiančiam jos gyvenimą.

Lyginant su kitomis šių laikų romantinėmis dramomis, ši, mano nuomone, išsiskiria visapusiškai - tiek siužeto vingiais, tiek pačia filmo idėja. Tikriausiai dauguma iš mūsų galvoja kaip būtų nuostabu būti amžinai jauniems, juk tiek moterų (o kartais ir vyrų) stengiasi pristabdyti senėjimo procesą naudodamos kremus nuo raukšlių ar netgi guldamos po skalpeliu, amžina jaunystė joms  - siekiamybė ir svajonė. Tačiau šis filmas parodo, kad tai nėra laimė. Kuomet nėra mylimų žmonių šalia, nėra ramybės ir esi priverstas nuolat meluoti ir bėgti, amžina jaunystė tampa ne laime, o košmaru. 

Ši romantinė drama man paliko įspūdį, vertinčiau 8.5/10 (iMDB vertinimas 7.2). Romantika šiame filme nėra per saldi, netikėti siužeto vingiai, o filmo idėja susieta su moksline fantastika, kas prideda filmui išskirtinio žavesio ir įdomumo. Nors filmas gana lengvas, jame nuolat glūdi ypatingumo jausmas. Aktoriai puikūs, o dar nuo Liežuvautojos serialo laikų žinoma aktorė Blake Lively išties nuostabi, puikiai tiko Adelinos vaidmeniui. Siūlau pažiūrėti filmą tiems, kuriems jau nusibodo banalios romantinės dramos ir norisi kažko kitokio, tiesa, tam tikromis filmo vietomis jis gali pasirodyti nuobodokas, kartais norėjosi daugiau intrigos ar persekiojimų, tačiau nepaisant to filmas tikrai prikausto dėmesį, istorija gan originali, tad Jūsų laiko jis bus vertas. 

Samanta Strungytė: "Atostogos Romoje" filmo pristatymas (audio)

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Dar kartą nusprendžiau paįvairinti jums rekomenduojamų filmų sąrašą nesiremdama vien savo asmenine nuomone. Šį kartą savo nuomone apie mėgstamiausią romantinį filmą pasidalino VDU studentė.


Filmo "Atostogos Romoje" pristatymas

Gabrielė Lukšytė: Filmas, kuris nepasimirš (įrašas socialiniame tinkle)

Laikas atiduoti duoklę absoliučiai siaubo filmų klasikai, kurios negalime pamiršti jau ne vieną dešimtmetį. Pripažinkime, kad praėjusio amžiaus kinas turi didesnes galimybes mus nustebinti ir sužavėti nei pastarieji, specialiųjų efektų perpildyti ir su vaidyba mažai reikalų turintys, filmai.

Filmo iškarpa iš www.norvillerogers.com

Aukštai Kolorado kalnuose įsikūrusio viešbučio "Overlook" prižiūrėtoju tampa rašytojas Jackas. Kartu su savimi jis pasiima ir mylimą žmoną bei judviejų sūnų. Jacko sūnus turi nepaprastą gebėjimą, vadinamą „švytėjimu“, kurio pagalba jis gali matyti tai, ko nemato kiti. Viešbutis pilnas paranormalios energijos ir yra sukaupęs kraupią istoriją. Praradęs kūrybinį įkvėpimą ir atakuojamas viešbučio „gyventojų“ Jackas palūžta...

Visiems, kurie drįsta save vadinti siaubo filmų gerbėjais, bet nėra matę šios, jau klasika virtusios, Styveno Kingo (angl. Stephen King) romano „Švytėjimas“ (angl. "The Shining") ekranizacijos, turėtų būti gėda.
Visų pirma, tobulas scenarijus - Styvenas Kingas buvo, yra ir bus siaubo genijus, gebantis sukurti šiurpuliukus iš mažiausių detalių. Visų antra, reikia pripažinti, kad scenaristai Stanley Kubrick ir Diane Johnson skrupulingai atliko savo darbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis filmas pastatytas 1980 metais. Liūdna, jog ne vieną kartą mačiau šį filmą, bet taip niekada iki galo ir nesupratau, kodėl mažajam veikėjui, kuris turi „švytėjimo“ dovaną, yra skiriama tiek nedaug dėmesio. Kaip bebūtų, puikus pagrindinio aktoriaus pasirinkimas - Jack Nicholson (filme Jackas Torrancas) vien žvilgsniu sukelia nemalonias emocijas, o garsioji frazė „Here's Johnny!“ išvaikytų miegus net miegančiajai gražuolei. Filmo garso takelis - tai, prie ko galima prikibti: kartais per šaižu arba garso stiprumas nesuderintas, tačiau visko gali būti, kad tai yra tiesiog organizmo atmetimo reakcija, kuomet nemalonias emocijas keliantys veiksniai yra nepriimtini. Tiesa, taip pat nesu sužavėta aktorės Shelley Duvall vaidyba - perspausta, bet neišjausta ir tuo pačiu nenatūralu. Visais kitais aspektais ši kino juosta yra arti tobulumo. Pirmą kartą taip nuoširdžiai sutinku su IMDb vertinimu, kur ši ekranizacija vertinama 8,4 žvaigždutės. Visiems, kurie nematė - rekomenduoju, o visi, kurie jau suspėjo apžvelgti siaubo filmų klasiką, manau, pritars, kad šis filmas vertas aplodismentų.

Įrašas socialiniame tinkle "Instagram"

Gerda Lukošiūtė: Kokias komedijas mėgsta kiti žmonės? (Video)

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Šį kartą nusprendžiau paklausti nuomonės kito žmogaus apie jam labiausiai patikusią komediją. Kaip ne keista mano ir pašnekovės geros komedijos "skonis" sutampa, tad kviečiu pažiūrėti ir pasiklausyti nuomonės apie filmą "Būk kietas".

Komentarai 04.05

Mantas Butėnas: https://zaliasisverslas.wordpress.com/2016/04/05/taromatu-ideja-pasiteisino/comment-page-1/#comment-9

Samanta Strungytė: https://weandnatureblog.wordpress.com/2016/04/04/patricija-naujanyte-pavasario-dziaugsmai/comment-page-1/#comment-81

Gerda Lukošiūtė: http://zmoniuapsauga.blogspot.lt/2016/04/irasas-socialiniame-tinkle-facebook.html?showComment=1459870425097#c7184828103283531626

Viktorija Žalytė: https://zaliasisverslas.wordpress.com/2016/04/05/greenpan-kokybiskam-maistui-ir-musu-sveikatai-uztikrinti/comment-page-1/#comment-10

Gabrielė Lukšytė: http://vduvktechnologijosirinovacijos.weebly.com/pagrindinis-puslapis/httpswwwfacebookcomgroups787642528003169frefts

Viktorija Žalytė: Viltis, galinti nuversti kalnus. Įrašas socialiniame tinkle "Instagram".

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Ką būtum pasiryžęs padaryti, kad išsaugotum gyvybę žmogaus, kuris yra tau pats brangiausias pasaulyje? Šis filmas "Mažylis" ("Little Boy") pasakoja apie aštuonmetį berniuką, kuris yra pasiryžęs padaryti viską, ką tik gali, kad 2-asis Pasaulinis karas baigtųsi ir jo tėtis grįžtų namo gyvas ir sveikas.
Pripažinsiu, mane tikrai žavi tokie jauni talentai, kaip šis berniukas (vaidina Jakob Salvati), stebint filmą net užsimiršti, kad tai vaidyba, nes vaikai sugeba tai padaryti taip nuoširdžiai ir įtikinamai, jų emocijos tokios tikros ir nesuvaidintos, kad net spaudžia širdį, na o jei ne - tuomet tavoji akmeninė...
Filmas mane sužavėjo savo mintimi, kad jeigu labai tikėsi - viskas yra įmanoma. Taip pat priminė, kiek daug vilties gali tilpti mažoje vaiko širdutėje... Geriau pagalvoję kiekvienas turėtume prisiminti kaip stipriai tikėjome būdami vaikai, o dabar? Ar bent puse tiek vilties yra išlikę mūsų širdyse? Filmo veikėjo - berniuko gyvenimo moto "Aš tikiu, kad tai padarysiu", kurią, manau, kiekvienas iš mūsų sau turėtume kartoti dažniau...
Šis filmas privertė mane susimąstyti, kad kiekvienas turėtume stengtis išsaugoti tą savąjį vaiką širdyje ir galbūt tuomet pamatysime, kiek daug dalykų aplinkui, kuriais pamiršome džiaugtis. Filmo siužetas nenuspėjamas, įtraukiantis, viso filmo metu netgi nekilo mintis pasitikrinti facebook'o! O tai jau geras ženklas, ar ne? Imdb įvertinimas taip pat neprastas - 7.4 balo. Filmo metu jus nustebins berniuko išradingumas ir užsispyrimas bet kokia kaina pasiekti savo tikslą, kas išties žavi ir tarsi duoda gerą spyrį į užpakalį mažiau dejuoti ir imti pavyzdį iš šio vaiko.
Tiesa, jeigu negalite pakęsti filmų, kurie priverčia nubraukti vieną kitą ašarą - filmas ne jums, nes be ašarų žiūrėdami šį filmą neapseisite, tad pasiruoškite nosinių. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad filme graudina bloga pabaiga ar kad jis labai liūdnas, tikrai ne! Tiesiog filmas be galo nuoširdus ir jautrus, įrodantis, kad tikėjimo galia yra beribė. Rekomenduoju gilių ir įsimintinų filmų gerbėjams, nes šis filmas tikrai nėra tas, kuris tiks paviršutiniškam žiūrėjimui kramsnojant "čipsus".

Irašo socialiniame tinkle Instagram nuoroda

Mantas Butėnas: Mokslinis išgyvenimo „gidas" Marse. Įrašas "Instagram".

Turbūt daugelis esate matę įvairių dokumentinių televizijos laidų rodančių kaip reiktų elgtis likus vienam, atskirtam nuo civilizacijos. Tačiau beveik neabejoju, kad nei viena iš tų laidų nerodė, kaip išgyvenimas atrodytų Marse. Nors Ridley Scott sukurtas filmas „Martian" nėra dokumentinis, o labiau priskiriamas mokslinės fantastikos sričiai, tačiau čia netrūksta dokumentikos žanrui būdingų mokslinių faktų. Prie šio filmo „moksliškumo" pridėjus specialiuosius efektus ir gerą veikėjų humoro jausmą gaunamas labai įdomus ir nuotaikingas kūrinys. Kai kam tai bus pliusas, kai kam minusas, tačiau negaliu nepaminėti to, kaip šiame filme sąmoningai už kadro paliekami veikėjų išgyvenimai ir emocijos net pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Kad ir kokiose sudėtingos situacijose atsiduria veikėjai liūdesys ir ašaros nėra rodomas, stengtasi filmą padaryti kuo pozityvesnį. Galiu teigti, kad toks sumanymas filmo kūrėjams pasiteisino – nors yra sukurta daugybė filmų apie kosmosą, kitas planetas ir išgyvenimą už Žemės ribų, tačiau „Martian" sugeba išsiskirti iš visų tų filmų ir turėti savąjį unikalų veidą. „Martian" neabejotinai dėmesio vertas filmas – vieta imdb.com geriausių filmų sąraše bei septynios oskarų nominacijos tą tik patvirtina.

Samanta Strungytė: Filmo rekomendacija socialiniame tinkle "Instagram"

Filmas: Bruklinas

Režisierius: John Crowley

Kategorija: Dramos, romantiniai

IMDb: 7,6

Filmo siužetas mus nukelia į XX amžiaus 6-ąjį dešimtmetį. Istorijos centre – jauna ir kukli airė, kuri siekdama geresnio gyvenimo išvyksta gyventi į Jungtines Valstijas. Ten jos laukė susidūrimas su visiškai kitokia, svetima kultūra, naujomis, neregėtomis madomis ir net kitonišku, pasitikėjimo pilnu žmonių bendravimu. Filme galime matyti kaip pagrindinė herojė, sunkiu adaptacijos laikotarpiu skleidžiasi ir bręsta tiesiog akyse. Kovodama su namų ir šeimos ilgesiu, pamažu ji priima svetimą šalį kaip savą. Jos teigiamus pokyčius labiausiai įtakojo svetimoje vietovėje surasta gyvenimo meilė, bet kaip dažnai būna ir realiame gyvenime, be prasidedančią judviejų begalinę laimę, užtemdė liūdnos žinios, pasiekusios Ališ iš Airijos, kurios privertė staigiai jį palikti. Pagrindinis klausimas iškilęs filmo metu, tiek man, tiek patiems filmo veikėjams. Ar jai pavyks vėl grįžti pas mylimąjį? Mane šis filmas sudomino, jog jame vaizduojama ir šiais laikais aktuali tema - emigracija. Kai žmogus yra priverstas rinktis tarp dviejų šalių, šeimos, meilės ir visiškai skirtingų gyvenimų kuriuos yra galimybė turėti. Šis filmas sukels pasigėrėjimą klasikinio kino mėgėjams ir tiesiog gero kino mylėtojams. Todėl siūlau jį pažiūrėti visiems kam patinka praleisti ramų vakarą, žiūrint kupiną šiltų jausmų filmą su gražiais aktoriais.

Įrašo nuoroda

Gabrielė Lukšytė: "Kol mirtis mus išskirs" galioja ne visada (Nuotraukos)

Šeimyninis gyvenimas įdomus, sunkus ir nenuspėjamas, bet kartais jis gali būti tiesiog nepakeliamas. Prie altoriaus ištarus "taip" tikimasi gyventi ilgai ir laimingai, tačiau būna, kad "ilgai ir laimingai" nepasitvirtina, o "kol mirtis mus išskirs" būna ne gana.

Filmo plakatas iš www.screamhorrormag.com

Marnie Watson gindamasi nužudė savo vyrą, sadistišką policininką, ir dabar yra išleidžiama lygtinai, tačiau jos koją „puošia“ elektroninė sekimo apyrankė, o šalia namų budi buvusio vyro partneris. Moters judėjimo laukas yra vos 100 pėdų - buvusio sutuoktinio namas, kuriame ji visiškai viena. O galbūt namas nėra toks tuščias...

Kad ir kaip įprastai tai nuskambės, bet 2008-tais metais sukurtas Eric Red siaubo mistinis trileris „100 pėdų“ (angl. "100 FEET") - klišė. Tačiau galima pasidžiaugti, kad buvo pasirinkti geri ir žinomi aktoriai, o pusantros valandos filmas tikrai neprailgo. Kitaip nei daugelis šio žanro filmų šis įtraukia į įvykius iškart - galbūt ne į tiesioginius, bet jis paruošia žiūrovą tikrojo siaubo laukimui. Specialieji garso efektai lengvai erzinantys, bet pats garso takelis nei trupučio neužkliuvo - viskas buvo laiku ir vietoje. Specialieji vaizdo efektai silpni, nors tai atleistina tokio senumo kino juostai.

Filmo „100 pėdų“ iškarpos

Filmas tikrai vertas dėmesio, todėl, kaip visuomet, esu sutrikusi dėl IMDb vertinimo. Mano akimis šis filmas vertas stipraus 7. Siaubo filmų fanatikai jame atras klasikos elementus, o ne taip garbinantys šį žanrą labai neišsigąs ir turės galimybę smagiai praleisti laiką: vyrai visą filmą galės grožėtis pagrindine filmo aktore Famke Janssen, o merginos galės paganyti akis į „Liežuvautojos“ (angl. "Gossip girl") žvaigždę Ed Westwick. Jei nežinote kokį filmą pažiūrėti penktadienio vakare, tai tikrai rekomenduoju šiuos lengvus šiurpuliukus.

Gerda Lukošiūtė: Įrašas socialiniame tinkle "Instagram"

Komedija – dramaturgijos ir kino žanras, kuriam būdingas humoristinis (satyrinis) stilius. Tad visuomet žiūrėdami tokio žanro filmus tikimės daug nuotaikingų situacijų, kurios privers daug juoktis ir ilgam įstrigs atmintyje. O kaipgi šiuo metu „gyvena“ naujieji komedijos žanro filmai?

Į kino teatrų ekranus Lietuvoje, 2016 metais įžengė dar viena amerikiečių kurta kino juosta „Tėtukas namie“.  Tai komedija apie tai, kai į svečius patėvio trumpam pasisvečiuoti pakviestas, atvyksta biologinis dviejų vaikų tėtis, tačiau viešnagėje užsibūna per ilgai ir siekia visais būdai paveržti vaikų dėmesį iš naujojo žmonos sutuoktinio.

Filmą vertinčiau tikrai gerai, jis nuotaikingas, daug juokingų situacijų, juokingi veikėjai, tačiau kai kurios filmo scenos atrodo matytos. Komedija filmų duomenų bazėje www.imdb.com įvertinta 6,2/10 balo, nors tai nėra itin daug, bet šio filmo vertės tai nemažina. Tad visiems, kuriems patinka lengvos komedijos, kuriose bus iš ko pasijuokti, kviečiu žiūrėti šį filmą.

Įrašo nuoroda

Komentarai: 03.22

Gerda Lukošiūtė: https://zaliasisverslas.wordpress.com/2016/03/21/rusiavimas-svarbus-musu-zemei-ir-mums/comment-page-1/#comment-6
Samanta Strungytė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/03/21/juste-juskeviciute-gyvenimas-del-likeo/comment-page-1/#comment-43
Gabrielė Lukšytė: https://kittohealthiness.wordpress.com/2016/03/22/begiojimas-lauke-naudingesnis-uz-begimo-takeli-daugeliu-priezasciu/comment-page-1/#comment-32
Mantas Butėnas: https://weandnatureblog.wordpress.com/2016/03/21/kotryna-kabasinskaite-darom-2016/comment-page-1/#comment-74
Viktorija Žalytė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/03/22/milda-ziukaite-modernus-kiausiniu-marginimo-budai/comment-page-1/#comment-48

Gabrielė Lukšytė: Mirtis nesirenka, o jis?

Ką žmonės mato prieš mirtį? Šviesą tunelio gale? Angelus? O kas, jeigu yra dar kažkas, kas praneša jums kada ir kaip mirsite? Savotiškas mirties angelas - Žmogus drugys...

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Praėjus dviems metams po žmonos mirties Džonas Kleinas, pats nesuprasdamas kaip tai įvyko, atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje, kuriame pastaruoju metu žmonės pastebi keistą padarą - žmogaus dydžio drugį raudonomis akimis. Pamatęs antgamtinės būtybės paveikslą Džonas supranta, kad jis sutampa su tuo, ką jo žmona piešė prieš pat mirtį. Tai įkvepia žurnalistą pasilikti miestelyje ir pradėti tyrimą.

2002 metų Mark Pellington kino juosta „Žmogaus drugio pranašystės“ (anlg. "The Mothman Prophecies") - mistinė siaubo drama, kurios pagrindinis aktorius yra Richard Gere. Filmas užtektinai senas, kad nereikėtų kabinėtis prie jo specialiųjų efektų, tačiau ir užtektinai brandus, kad būtų pagirtas už aktorių vaidybą. Kaip ir visi, šis kūrinys, tam tikra prasme, klišė - tokio pobūdžio filmų yra ne vienas ir ne du. Šį filmą labiausiai galima sugretinti su „Galutinis tikslas“ ir labai artimo pavadinimo juosta - „Drugio efektas“. Filmas ilgas ir karts nuo karto pabostantis todėl sunkiai išlaikantis dėmesį. Labiausiai erzino viso filmo metu, kur reikia ir nereikia, įterptas garso takelis - sakykit ką norit, bet kas per daug, tas nesveika. Taip pat „seno sukirpimo“ filmavimo maniera, kai greit artėjama prie objekto. Bendrai - filmas turintis prasmę, bet prieš nusprendžiant ar norėčiau jį peržiūrėti dar kartą reikėtų stipriai pagalvoti... Nors IMDb vertinimai stipriai prasilenkia su mano nuomone, todėl nepasitikėkite kitais - peržiūrėkite ekranizaciją patys. 

Viktorija Žalytė: Moteris, slypinti vyro kūne: gamtos klaida, kurią galima ištaisyti? (foto)

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Manau nesuklysiu sakydama, kad dauguma mūsų į vyrus, persirengusiais moterimis, žiūri gan skeptiškai ar netgi pašaipiai. Bet ar toks požiūris tikrai yra teisingas? Danų mergina (The Danish girl) yra būtent tas, pagal tikrą gyvenimo istoriją sukurtas filmas, kurį peržiūrėjus, Jūsų nuomonė apie tokio tipo žmones turėtų pasikeisti.

Gerda ir Einaras Wegener'iai - laimingai susituokę. Abu jie - dailininkai. Vieną dieną Gerda (akt. Alicia Vikander) savo vyro Einaro (akt. Eddie Redmayne) paprašo papozuoti jos tapomam moters portretui. Vyras, žinoma, sutinka. Sesijų metu vilkėdamas moteriškais drabužiais Einaras vis labiau ima suprasti, kad jis - moteris, įkalinta vyro kūne. Ilgai kentėjęs, jis pagaliau priima sprendimą - ryžtasi lyties keitimo operacijai.

Nors ir pagrindinė šio filmo istorija gali pasirodyti išties gluminanti, filmo siužetas neįprastas ir nebanalus, tad jį pažiūrėti tikrai verta. Aktorių vaidyba profesionali ir sujaudinanti iki širdies gelmių, tikriausiai ne veltui aktorė Alicia Vikander pelnė Oskarą už vaidmenį šiame filme. Labiausiai mane sukrėtė ir privertė susimąstyti tai, kad visos istorijos metu Einaro žmona Gerda, kad ir kaip buvo sunku, pamažu ėmė susitaikyti su mintimi apie "vyro praradimą", palaikė jo sprendimą tapti moterimi ir visada stengėsi būti šalia. Šis filmas padėjo suprasti, kad meilė nėra apribota vien tik moters ir vyro santykiais. 

Ši kino juosta - ypač pamokanti, keičianti suvokimą apie kitokius žmones ir sukelianti apmąstymų audrą apie tai, kokie mes visi skirtingi, tačiau kad ir kokie bebūtume - kiekvienas esame vertas būti laimingu. "Aš nežinau kokios pagalbos man reikia, bet nebegaliu toliau gyventi nežinodamas kas aš"; "Moterimi mane padarė Dievas, daktaras tiesiog išgydė nuo ligos, privertusios mane slapstytis" - tokie žodžiai skambėjo veikėjo Einaro lūpomis. Šis filmas padeda pažiūrėti į transeksualų žmogų kitu kampu, kartu su juo išgyvenant skausmą ir džiaugsmą. Danų mergina - tai giliai paliečiantis, sukrečiantis ir ilgam įsiminsiantis filmas. Manau, kad jį derėtų netgi parodyti vyresnių klasių moksleiviams mokyklose - filmas padėtų ugdyti toleranciją, lavinti moksleivių suvokimą ir mažinti patyčių kiekį ateityje. Tikriausiai keista, kad nepateikiau beveik jokios kritikos apie šią ekranizaciją, tačiau tokio tipo filmų - tikrai mažai, o kai nėra su kuo lyginti - nėra ko ir kritikuoti. Šį filmą ne tik rekomenduoju, jį pažiūrėti - būtina, nes tik praplėtę savo suvokimą ir pažiūras galėsime gyventi bent šiek tiek geresniame pasaulyje.
Na ir pabaigai kviečiu pasižiūrėti nuotraukų - iškarpų, darytų žiūrint filmą:

Samanta Strungytė: Kino juostos, kurias privalu išvysti (video)

Šįkart nusprendžiau nesiremti vien savo asmenine nuomone apie romantinius filmus, o pasirinkau padaryti mažą apklausą ir sužinoti kurie romantiniai filmai labiausiai suvirpina merginų širdis ir yra įtraukti į jų mėgstamiausių filmų sąrašą.Visiems yra gerai žinomas posakis - dėl skonio nesiginčijama. Tai patvirtina puikiai žinomą faktą, jog žmonių skoniai skiriasi, tad nesitikiu, kad visos pasiūlytos meilės kino juostos smigs jums tiesiai į širdį, bet tikiuosi, jog bent vieną iš jų pasirinksite pažiūrėti ir jūs.

Mantas Butėnas: Galbūt gali man paskolinti penkias minutes? (foto)

(Oficialus filmo plakatas)

Laikas – pinigai, neabejoju, kad esate šią frazę jau esate girdėję anksčiau. Tačiau filmui „Įkalinti laike" (org. „In time") ji tinka kaip niekur kitur. Režisieriaus Andrew Niccol sukurtas filmas nukelia mus į tokią ateity, kur pagrindinė valiuta yra būtent laikas. Už jį tu gali nusipirkti laikraštį kioskelyje, už kiek didesnį jo kiekį naują automobilį iš salono, jis saugomas seifuose ir būtent juo tau mokamas atlyginimas už darbą. Jei tik turi laiko – šiame pasaulyje gali gyventi amžinai ir gyventi oriai, nes čia tu nesensti nuo 25 metų. Na, turbūt nereikia sakyti kas būna kai ištiksi paskutinioji tavo minutė.

(Štai taip filme "Įkalinti laike" atrodo asmeninis žmogaus laikrodis.
(nuotrauka iš lostinreviews.com))

Šiame 2011 metais išleistame filme pagrindinis vaidmuo atiteko visiems gerai žinomam Justin Timberlake, kuris įkūnijo nelaimėlį Will Sallas. Pagrindiniam filmo herojui laikrodis retai rodo daugiau negu paroj yra valandų, todėl jam tenka kiekvieną dieną kovoti už savo gyvybę ir ,be abejonės, nešvaistyti laiko. Filme netrūksta kovos scenų, susišaudymų, mašinų persekiojimų ir panašiai, tačiau, atrodo, kad filmas neišnaudojo savo viso potencialo. Iš pradžių pagrindinė filmo idėja sužavėjo, bet vėliau tai priminė dar vieną eilinį „holivudinį" filmą kuomet dar neįpusėjus filmui būna aišku kaip baigsis filmas ir kaip seksis pagrindiniam herojui. Galbūt garso takelis, galbūt aktorių vaidyba arba per daug nuvalkiotas scenarijus ir filmo eiga neleido šiam filmui išgauti tokio rezultato, kokio norėtųsi. Interneto svetainėje imdb.com  šio filmo įvertinimas nesiekia septyneto, su kuo, manau, būtų dėsninga sutikti.

Nors ir jautėsi, kad šiam filmui kažko trūksta, bet visgi nesigailiu, kad jį peržiūrėjau. Ekranizacijoje buvo įdomių idėjų ir scenų, dėl ko šio filmo žiūrėjimas nebuvo kankynė kuo greičiau laukiant pabaigos. Nuobodžiaujant ir sunkiai išsirenkant ką žiūrėti toliau, šis kūrinys puikiai tiks.