Komentarai 03.08

Gabrielė Lukšytė: http://fall-in-a-culture-pot.tumblr.com/post/140645828555/koko-šanel-garsiausių-kvepalų-šleifą-sukūrusi
Viktorija Žalytė: https://minciukelione.wordpress.com/2016/03/07/zmogaus-elgsena-ir-gimimo-data-kuo-jos-susije/comment-page-1/#comment-50
Mantas Butėnas: https://kittohealthiness.wordpress.com/2016/03/08/vanduo-ir-technologijos-susivienija/comment-page-1/#comment-13
Gerda Lukošiūtė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/03/08/giedre-montvilaite-hiphopas-naujasis-topas/comment-page-1/#comment-20
Samanta Strungytė: https://weandnatureblog.wordpress.com/2016/03/07/auguste-rugeviciute-gamta-neturi-advokato-pagalba-jai/#comments

Viktorija Žalytė: Ar šiais laikais dar galima nuoširdžiai kuo nors pasitikėti? (foto)

Jeigu Jūs kaip ir aš dievinate tokias psichologines kino juostas, po kurių peržiūrėjimo jos dar kelias dienas pasilieka Jūsų mintyse, užsukote kaip tik čia, nes filmas Mindscape, apie kurį dabar Jums papasakosiu, yra būtent tai, ką turėtumėte įtraukti į savo planuojamų peržiūrėti filmų sąrašą.

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Tiesa, prieš tai norėčiau atkreipti dėmesi į tai, kad šis filmas turi du galimus pavadinimus, pirmasis ir originalusis (kaip rašoma imdb.com) yra Mindscape (liet. Minčių bėglys), o antrasis (tikriausiai dėl filmo pagrindinės veikėjos vardo) yra Anna. Na, bet aš labiau linkusi apsistoti ties originaliu variantu.

John'as (vaidina Mark Strong) turi sugebėjimą matyti žmonių prisiminimus ir jais keliauti. Šiuos savo nepaprastus sugebėjimus jis naudoja geriems tikslams - padeda žmonėms spręsti jų psichologines bėdas. Vieną dieną jis gauna iš pažiūros labai lengvą užduotį - padaryti taip, kad mergina, jau savaitę savo noru badaujanti, pradėtų valgyti. Atrodo, kas gi čia sunkaus, ar ne? Tačiau susipažinęs su Ana (vaidina Taissa Farmiga) John'as vis labiau ims suprasti, kad slypi kur kas daugiau, o kas, teks išsiaiškinti jam pačiam. Tik ar iš pažiūros stipraus vyro nepergudraus itin aukštą IQ turinti ir žaidimą be taisyklių žaidžianti šešiolikmetė?

Šis filmas iš tiesų gali nustebinti. Pripažinsiu, vos tik įsijungus filmą jis mane įtraukė nuo pat pirmos minutės ir sugebėjo dėmesį išlaikyti iki pat filmo pabaigos. Intriga puikiai išlaikyta viso filmo metu, o kas įdomiausia, kad tai sugebėjo padaryti ne kokia nors gerai žinoma, profesionali aktorė, o dar tik karjerą pradedanti ir mažai kam žinoma mergina, kurios įkūnytas vunderkindiškos sielos vaidmuo šiame filme yra išties įsimenantis. Žiūrint filmą manęs neapleido mintys ir spėliojimai, ar visgi Mindscape veikėja Ana yra gera ar bloga? Filmo pabaiga visiškai nenuspėjama, tad žiūrėdamas nejučia pradedi spėlioti galimus filmo pabaigos variantus, kas filmui prideda tik dar daugiau "skanumo", įdomumo ir vertės. Tai dar viena tų kino juostų, kuriose žaidžiama su žiūrovo protu ir pasąmone, kai net pats žiūrovas pradeda abejoti tuo, kas vyksta. Tokie filmai mane žavi dėl savo nenuspėjamumo, sugebėjimo įtraukti žiūrovą ir jį apgauti, taip fimas virsta savotišku žaidimu.

Vaizdų iškarpos darytos žiūrint filmą

Keista, kad Mindscape imdb.com svetainėje įvertintas tik 6,5 balo. Aš jį vertinčiau kur kas aukštesniu balu, įtampa užtikrinta, intriga garantuota, siužetas įtraukiantis. Žinoma, tai nėra tas filmas, kurį įtraukčiau į savo TOP10, bet į TOP50 jis tikrai patektų, tad rekomenduoju! O tiems, kas galbūt jau spėjo peržiūrėti šį filmą, rekomenduoju peržiūrėti panašaus tipo ekranizaciją Inception (liet. Pradžia), kuriame vystoma intriga ir siužetas taip pat nenuvils.

Samanta Strungytė: Meilė - vertybė, kurią visas pasaulis supranta vienodai?

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Filmai turi išskirtinę savybę, nes leidžia pamatyti tai ko kiekvieną dieną išvysti neturėtume galimybės. Istoriniai filmai mus nukelia ir leidžia paklaidžioti po praeitį, siaubo žanro filmai suteikia šansą išvysti nežemiškus reiškinius, o romantiniai filmai mane žavi suteikta galimybe pamatyti, kaip meilė yra suprantama ir traktuojama įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Skirtingose šalyse žmonės turi skirtingus papročius, kultūra. Ar tai reiškia, jog skirtingai yra suprantamos ir kasdieninės vertybės? Aš pasirinkau panagrinėti egzotiškąją Rytų Azijos kino industriją ir pabandyti atsakyti į klausimą.

Japonų režisieriaus Sang-hee Han, režisuotas filmas „Pirmasis sniegas“ mus nukelia net į dvi egzotiškas šalis- Japoniją ir Korėją. Pagrindinis filmo veikėjas Min Kim, nors ir nemokėdamas japonų kalbos, atvažiuoja gyventi į Japoniją ir likimas susiklosto, jog jis įsimyli šventykloje sutiktą merginą.

Aktorių vaidyba yra labai ekspresyvi, galima ginčytis ar tai nėra per daug perspausta, bet kiek esu pastebėjusi daugumoje Azijos filmų, tai yra dažnas reiškinys. Filme meilė vaizduojama įsiliepsnojanti tą pačią akimirką, kai tik susitinka veikėjų žvilgsniai, tą sceną lydi švelnus muzikinis takelis dar labiau sustiprindamas perteikiamas emocijas.

Mano nuomone, meilės sąvoka ir už tūkstančio kilometrų yra suprantama taip pat, kaip ir mes esame įpratę ją suprasti, bet kiekviena šalis sugeba romantiką parodyti pridėdama tam tikrų išskirtinių, kultūrinių bruožų. Šį, bei kitus japonų režisuotus romantinius filmus siūlau pažiūrėti tiems kam pabodo eiliniai Holivudo kepami filmai.

Mantas Butėnas: Emocijos ir jausmai – didžiausios žmogaus silpnybės?

Kaip manote, kas įvyks kai bus (jei bus) sukurtas tobulas dirbtinis intelektas? Ar tie įrenginiai integruosis į mūsų visuomenę ir žengs su mumis koja kojon vardan bendros gerovės? O galbūt suvokdamos savo pranašumą tos būtybės žiūrės į mus kaip į žemesnės evoliucinės pakopos atstovus ir mums to net nesuprantant mumis naudosis dėl savos gerovės? Savą versiją, į šiuos šiuolaikinę visuomenę kamuojančius klausimus, kuriuos iškėlė itin sparti technologinė revoliucija, pateikia režisierius Alex Garland filme „Ex Machina", kuris Lietuvos kino teatrus pasiekė praeitą pavasarį.

(oficilus filmos plakatas)

Daugelis iškilių mokslo žmonių pabrėžia DI (dirbtinio intelekto) grėsmę žmonijai. Esą žmonės, kurie yra ribojami gan lėtos  biologinės evoliucijos, visiškai neprilygtų mašinoms, kurios pradėjusios veikti nepriklausomai tobulėtų žymiai sparčiau. Tai yra aiški žinutė ir „Ex Machina" kūrybinė komanda šią žinutę ekranizuoja kone tobulai.

Siužetas įtraukiantis, nenuvalkiotas ir nenuobodus. Nedidelis veikėjų skaičius sukuria įdomią atmosferą, kuri verčia vertinti ir analizuoti veikėjus. Taip pat filme nėra jokių bereikšmių, nuobodžių dialogų be reikalo ištęsiančių filmą, o žmogaus ir DI interakciją stebėti buvo vienas malonumas. Vaidyba (ypač jaunosios Alicia Vikander) buvo labai aukšto lygio, ką byloja ir jos individualių nominacijų ir apdovanojimų skaičius. Garso takelis puikiai atspindi veikėjų nuotaikas tam tikrose situacijose ir sugeba tinkamai pagyvinti filmą.

Neabejotinai kokybiškas kūrinys ką byloja ir laimėtas oskaras bei begalė kitų apdovanojimų ir nominacijų. Tai vienas iš tų filmų po kurio gali apimti filosofiniai vidiniai apmąstymai ar įdomi diskusija su draugais. Nepaisant moksliško pobūdžio, „Ex Machina" nėra sudėtingas filmas, todėl net ir penktadienio vakarui su draugais praleisti, filmas yra tinkamas.

Gerda Lukošiūtė: Studentai – blogiausi kaimynai?

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Kas atsitiktų jei į tavo kaimynystę atsikeltų gyventi studentų brolija, kuriai te rūpi linksmybės, bet neaplinkinių gyventojų ramybė? Galbūt tu jungtumeis prie jų ir linksmintumeisi kol pajėgtum, o galbūt tu augini mažą vaiką ir rūpiniesi jo gerove?

2014 metais didžiuosius kino ekranus išvydusi komedija „Kaimynai“ – būtent ir yra pasakojimas apie tai kaip į ramią jaunos šeimos kaimynystę, atsikelia kompanija jaunuolių, kuriems linksmybės ir yra gyvybės šaltinis, tačiau jauna šeima auginanti mažą mergaitę nenusiteikusi taikstytis su jaunimo šėlionėmis ir darys viską, kad tai sutrukdytų. Po ilgos kovos ir daugybės vieni kitiems iškrėstų šunybių kaimynai pagaliau susitaikys, o vėliau studentų brolija iš vis išsikraustys iš jaunos šeimos kaimynystės.

Komedija www.imdb.com svetainėje įvertinta 6,4/10 balo, pati šį filmą vertinčiau neblogai, dėl išskirtinės filmo idėjos, ar normalu, kad studentų brolija gyvena gyvenamųjų namų rajone, bet ne studentų miestelyje? Tačiau filmas nėra kažkuo įspūdingas, nes kaip ir visiems filmams apie studentus, būdingos nešvankybės, alkoholis ir linksmybės iki ryto. Ši komedija privers nusijuokti ne vieną kartą, o ypač tose scenose, kai jaunieji tėveliai eis linksmintis kartu su studentais.

Visiems tiems kam šis filmas patiko turiu gerą naujieną, gegužės 13 d. didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose bus rodoma antra šio filmo dalis, tik kaimynų ramybę drumstusią studentų broliją pakeis studenčių seserija.

Gabrielė Lukšytė: Kas gali būti blogiau už ligą?

Kai vidury nakties vaikštai per miegus, kasi kieme duobes ir nebereaguoji į aplinką bei artimuosius, o ryte, atsikėlęs ir sužinojęs apie tai, puoli į paniką. Ar gali įsivaizduoti šį jausmą? Su kiekviena gyvenimo akimirka tu prarandi savo žmogiškumą, tačiau virsti ne "daržove", bet monstru pačia realiausia prasme. Ir šis monstras žino paslaptį...

Filmo plakatas iš www.shhseagle.com

Būtent šį virsmą kino juostoje, dar 2014 metais, įamžino Adam Robitel, kurią pavadino „Deboros Logan paėmimas“ (angl. "The Taking of Deborah Logan"). Filmas pastatytas visiems gerai žinomu dokumentiniu stiliumi, taigi tas tikrai nežavi, nes visi "Paranormalūs reiškiniai", "Bleiro raganos projektas" ir panašūs filmai, švelniai tariant, jau „stovi skersai gerklės“. Bet su tuo tenka susitaikyti, nes kitaip visas filmas prarastų prasmę - medicinos studentė, savo baigiamuoju darbu, pasirenka, vaizdo kameromis įamžinti dar lengvos formos Deboros alzhaimerį, kuris po truputį progresuoja.

Garso takelio nebuvimas tokio tipo filmuose yra įprastas, nes pateikiant „dokumentinius“ kadrus negali jų pateikti su spec. efektais. Kaip bebūtų, filme yra nemažai šaižių ar bauginančių garsų bei melodijų, kurie tampa, tam tikra prasme, orientyrais vedančiais per kino juostą.

Vaidyba, kai kur, stipriai „perspausta“, tiesa, grimas gana tikroviškas ir įspūdingas. Bendras IMdB reitingas - 6 žvaigždutės iš 10, o tai daug pasako, nes naujesni siaubo filmai turi „8-neto lubas“. Galbūt, aš vertinčiau kiek mažesniu balu, bet... pusantros valandos su šiuo filmu tikrai neprailgo. Nors neatradau vietų, po kurių venose sustingsta kraujas, lengvam siaubo filmų mėgėjo vakarui šis filmas kaip tik.