Komentarai 03.01

Gerda Lukošiūtė: https://weandnatureblog.wordpress.com/2016/02/29/auguste-rugeviciute-gamta-neturi-advokato/comment-page-1/#comment-35

Gabrielė Lukšytė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/03/01/giedre-montvilaite-spalvingos-naktys-klaipedoje-2/comment-page-1/#comment-14

Mantas Butėnas: https://ekologijalietuvoje.wordpress.com/2016/02/29/jaunime-mylek-gamta-ir-ji-myles-tave/comment-page-1/#comment-14

Samanta Strungytė: https://menasirkultura.wordpress.com/2016/03/01/giedre-montvilaite-spalvingos-naktys-klaipedoje-2/comment-page-1/#comment-15

Viktorija Žalytė: https://kittohealthiness.wordpress.com/2016/02/29/ismokime-skaityti-etiketes/comment-page-1/#comment-4

Msndd

Viktorija Žalytė: Atskleista šokiruojanti realybė. Kunigų pedofilijos skandalas filme - "Sensacija" (audio)

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Vasario 19 - ąją Lietuvos kino ekranus pasiekė šokiruojanti režisieriaus Tomo McCarthy biografinė drama "Sensacija". Žurnalistinių tyrimų komanda Spotlight iš dienraščio „Boston Globe“ atskleidė dešimtmečiais ne tik Bažnyčios, bet ir teisininkų bei politikų slėptą nusikaltimą – kunigų pedofilijos skandalą. Kunigų seksualinės prievartos aukomis tapo daugiau nei 1000 Bostone gyvenančių vaikų, išsiaiškinta, kad tuo užsiiminėjo 6% kunigų, o tai būtų net 90 jų. Apie kunigų tvirkinamus vaikus žinojo daugelis Bostono gyventojų, tačiau nė vienas nenorėjo tuo tikėti.

Nuo 2002–ųjų „Boston Globe“ žurnalistai paskelbė 800 straipsnių apie kunigų seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius. Straipsniams pasirodžius prasidėjo visuotinė Katalikų bažnyčios krizė, kuri tęsiasi iki šiol. Už sėkmingą tyrimą žurnalistai apdovanoti prestižine Pulitzerio premija.

Šią skandalingą istoriją filme "Sensacija" atkuria aktoriai: Rachel McAdams, Liev Schreiber, Michael Keaton, Mark Ruffalo, Stanley Tucci ir kiti.

Vasario 28 dieną vykusioje įspūdingoje Oskarų ceremonijoje filmas "Sensacija" laimėjo Metų filmo apdovanojimą, o IMDb.com yra įvertintas 8.2 balo.

Mano nuomone, šis socialinę žinią siunčiantis filmas yra tikrai vertas dėmesio. Nepriekaištinga aktorių vaidyba, aktuali visuomenei tema, juk apie tai, kas dedasi pasaulyje, turime žinoti visi. Žinoma, šioje kino juostoje yra ir nuobodesnių vietų, o tiems, kurie mėgsta itin didelį veiksmą ir specialiuosius efektus, filmas galbūt ir nepatiks. Tačiau tiems, kuriuos domina rimti, reikšmingomis istorijomis paremti ir šiandieninių aktualijų kupini filmai, jis tikrai paliks įspūdį. Peržiūrėję filmą liksite šokiruoti, suprasite tikrąją tiriamosios žurnalistikos svarbą ir pamatysite, ką tikri žurnalistai daro geriausiai. Manau, filmas 8.2 balo įvertintas ne veltui, tačiau siūlau Jums peržiūrėti šį filmą ir susidaryti nuomonę patiems.

Įdomu, ar šis filmas paliko įspūdį ir kitiems Lietuvos gyventojams, tad pabandžiau tai išsiaiškinti ir atlikau nedidelę apklausą apklausa.lt sistemoje, kurios klausimai skirti jau filmą mačiusiems piliečiams. Su apklausos rezultatais galite susipažinti šiame garso įraše:

Gabrielė Lukšytė: Kas naujo siaubo filmų meniu? (Vaizdo įrašas)

2016 metų sausio 8d. ekranuose pasirodė Jason Zada kino juosta pavadinimu "Demonų miškas" (anlg."The Forest"), kuris, savo koncepcija, iš tiesų, nepanašus į jokį kitą mano matytą siaubo filmą.

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Identiški dvyniai: du kūnai su viena siela? Šis filmas jau nuo pat pradžių verčia užduoti sau šį klausimą. Ar tikrai galima jausti kitą žmogų, žinoti, kada jam negera? Juostos esmė - identiškos dvynės, kurias skiria ne vienas tūkstantis kilometrų, o viena jų yra paskelbiama dingusia. Paskutinį kartą Džesė matyta einanti į Aokigaharos glūdumą... 

Filmo siužetas netikėtas bei įdomus, nors ir lengvai nuspėjamas. Paskaičiusi atsiliepimus, tikėjausi daug daugiau, todėl žiūrėjau šį filmą gana kritiškai. Plačiąja prasme, tai labai naujas filmas, tiek žvelgiant į išleidimo datą, tiek ir į pačią mintį. Kaip bebūtų, klišinių vietų atradau ne vieną ir ne dvi. Tiesa, keletas jumpscare'ų privertė krūptelėti, tačiau miško „demonai“ atrodo nevisai išbaigti, bet haliucinacijos tikros ir kraupios. Ironiška tai, kad būtent japonų aktoriai atrodė baisiausiai ir sakau tai pačia geriausia prasme. Spėju, būtent azijiečiai turi įgimtą talentą vaidinti siaubo filmuose - jiems neprireikia daug spec. efektų norint sukurti įspūdingą kadrą. Kalbant apie specialiuosius efektus, atrodo, kad laiko jiems pritrūko, o ypač pačioje filmo pabaigoje. 

Garso takelis, o gal tiksliau jo nebuvimas, sužavėjo. Viso filmo metu fone girdisi realūs filmui tinkantys garsai (medžių šnarėjimas, šakų lūžimas ir pan.), o pasirodant juriams (miško demonams) girdisi visiems jau seniai žinomi, bet visada suveikiantys siaubo filmų garsiukai. 

Mintis, vaidyba, garso takelis - visa tai neprilygsta filmo pristatymui. Parodomasis filmukas yra visiškas niekis palyginus su filmo svetaine, kurioje apsilankius negali nesusivilioti pamatyti filmą.

Samanta Strungytė: Besiblaškant tarp klasikos ir novatoriškumo. Ką pasirinkti?

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Šiais laikais kino industrija yra nesuvaržyta jokių rėmų. To pasekoje, renkantis filmą kiekvienas susiduria su galimybe rinktis tarp įvairiausių filmų žanrų, jų režisierių, ar filmų išleidimo metų. Apie tai mąstant man iškilo klausimas, ar filmo išleidimo data turi kokią nors įtaką mūsų daromam pasirinkimui, kokį romantinį filmą žiūrėti tamsiais vakarais? Dėl to aš nusprendžiau peržiūrėti vieną iš geriausiai vertinamų ir klasika tapusį romantinį filmą, ir pabandyti atsakyti į sau iškeltą dilemą, ar senas nėra blogiau už naują?

Filmas „Casablanca“ buvo sukurtas 1942 metais, jį režisavo Michael Curtiz. Filmas IMDB yra įvertintas 8,6. Kasablanka laimėjo tris oskarus, įskaitant „Geriausią metų filmą“ ir laikosi geriausių visų laikų filmų viršūnėje.

Filmas statytas Antrojo Pasaulinio Karo metu, siekia atskleisti žmogaus kančias, turint pasirinkimą ir bandant pasielgti teisingai, balansuojant tarp meilės ir dorybės. Pats filmas nors ir yra nespalvotas, bet siužetinėje linijoje juntamo spalviningumo tikrai netrūksta. Viso filmo metu mus apgaubia svajinga muzika, suteikdama tam tikrai scenai reikiamo „prieskonio“. Dar filmo vertę pakeliantys reiškinys yra, jog dialogai įdomūs ir lengvai įsiminti. Pastebėjau, jog net po tiek daug metų filme išreikštos mintys yra naudojamos ir iki šių laikų.

Nuotraukos šaltinis: www.quotesgram.com

Mano nuomone aš rinkčiausi kartkartėmis pažiūrėti senus filmus ir juos palyginti su šiuolaikinėmis meilės istorijomis. Kadangi yra įdomu stebėti ir gebėti lyginti filmų kelionę, nuo praeities iki šių laikų, regint kaip keičiasi romantikos samprata bėgant metams.

Mantas Butėnas: „Tik tak ir žmogaus nebėra."

Po pirmojo mano įrašo apie garsų ir daugeliui žinomą kino šedevrą „Interstellar", šįsyk nusprendžiau pasukti visiškai kita kryptimi ir apžvelgti mažo biudžeto ir ne tokį populiarų Jamin Winans 2009 metais sukurtą filmą „Ink".

(Oficialus „Ink" plakatas iš imdb.com)

Šis kūrinys yra apie tai, kaip žmogus susitelkęs į savo karjerą bėgant laikui gali prarasti savo žmogiškumą ir nepamatyti to, kas iš tikrųjų yra svarbu – artimieji.

Šiai problemai nupasakoti autorius pasitelkia net dvi skirtingas dimensijas: reali fizinė ir dvasinė, kurioje kaunasi mūsų vidiniai gerieji ir blogieji „demonai"(būtybės filme nėra įvardijamos). Yra įprasta tokias nežemiškas būtybes pavaizduoti remiantis mitologija. Įdomi autoriaus idėja - gerąsias būtybes vaizduoti kaip paprastus žmones, o blogąsias - taip pat išoriškai pakankamai panašias į pastarąsias, tik šios būtybės nerodo savo atviro veido, o jį pridengia tarsi nespalvotu ekranu ir tai išryškina jų nenatūralumą ir dingusį žmogiškumą. Kaip atrodo tos būtybės ir daugiau galite pamatyti pateiktame pristatomajame filmuke:

                                       

Kaip jau minėjau, filmas yra mažo biudžeto ir žiūrint filmą tai jaučiasi dėl kartais gana primityvių specialiųjų efektų ir aktorių parinkimo, kurių vaidybos tikrai nevadinčiau bloga, tačiau geriausia filmo aktore laikyčiau mažą mergaitę, o tai, apie vaidybą, manau, pasako nemažai. Filmo stipriausioji pusė – originalumas. Siužetas yra netradicinis, veikėjai labai įdomūs ir skirtingi. Garso takelis taip pat nenuvilia, finalinėse scenose muzika sukuria dramatiškumą nuo kurio neišvengsite šiurpuliukų. Esant tokioms galimybėms filmo išpildymas yra neabejotinai geras.

Filmą turėtų pažiūrėti mėgstantys rimtą, netradicinį, „indie" kiną, kuriems specialieji efektai nėra pagrindinis filmo kriterijus.

Gerda Lukošiūtė: Kuo toliau – tuo blogiau?

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Kai kurie filmai prie ekrano prikausto taip, kad net nepajunti kai ateina filmo pabaiga, o filmo metu susikoncentruoji ties filmu ir nesidairai į šalis ar nepuoli tikrinti savo mobilaus telefono. Komedijos žanro filmai pasirodo esą geri, kai žiūrėdamas negali nustoti juoktis, o filmą ir kitiems gali parekomenduoti. Kino padangėje, kuriama nemažai komedijų, tačiau ne visas jas galima pavadinti tikromis komedijomis, nes jose trūksta pagrindinio šio žanro išskirtinumo – juokingo siužeto, įdomumo ir  scenarijus originalumo.

Vienas iš tokių filmų, kuris nepasižymi įtraukiančiu siužetu, yra 2015 metais didžiuosius kino ekranus išvydusi komedija „Be stabdžių“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Amy Schumer,  šis filmas apie moterį – žurnalistę, kuriai tėvas nuo pat vaikystės kartojo frazę, kad monogamija šiame pasaulyje neegzistuoja, tad ši pasirinkusi laisvą gyvenimo būdą apie rimtus santykius negalvojo iki tol, kol viename iš darbo interviu metu nesutiko savo gyvenimo meilės. Filme trūksta juokingų akimirkų, juoką sukelia nebent pagrindinės veikėjos nerūpestingas gyvenimo būdas ir stačiokiškas elgesys su aplinkiniais. Dar vienas filmo minusas tas, kad jis labai „ištemptas“, jo trukmė 125 min., tad žiūrėti tokią komediją, kurios scenarijus niekuo neišskirtinis, tiek laiko, yra tikras kantrybės išbandymas. Šiame filme yra labai gražus ir įsimintinas pagrindinės veikėjos Amy santykis su tėvu, kad ir kaip ji jo nekęstų, dėl dabartinės jo būklės (apie kurią sužinosite pažiūrėję filmą), širdy jis jai visad brangus.

Filmą rekomenduočiau žiūrėti tik tuo atveju, jei jau peržiūrėjote visas naujas komedijas ir ieškote kažko lengvo prieš miegą, nes šis filmas neprikaustys prie ekrano, nes siužetas pasirodys  matytas, tačiau užmigti puikiai padės.