Komentarai 02.23

Gabrielė Lukšytė: https://vktinklarastis.wordpress.com/2016/02/22/senasis-lietuvos-kaimas-parenge-juste-balytaite/#comment-2

Gerda Lukošiūtė: http://aplinkosproblema.blogspot.lt/2016/02/nematyta-negirdeta-naujove-pirmas-menuo.html?showComment=1456250069372#c7529384208344474359

Mantas Butėnas: https://svietimastau.wordpress.com/2016/02/22/barikados-lyg-ir-tos-paciosbet-karas-visus-paveiks-skirtingai/#comments

Viktorija Žalytė: https://vktinklarastis.wordpress.com/2016/02/22/kitoks-patyrimas-lietuvos-pajuryje-stintu-svente-2016-ziemiski-pasivaiksciojimai-pusyne-birutes-parko-grozis-galerija-parenge-indre-lenkaityte/#comment-3

Samanta Strungytė: https://minciukelione.wordpress.com/2016/02/22/vairuotojai-nepaisantys-taisykliu/#comment-3

Viktorija Žalytė: Filmai, paliekantys pėdsaką mūsų asmenybėse

Tikriausiai daugelis pritartų minčiai, kad filmai, iš kurių galima ko nors pasimokyti, yra ne tik įdomūs, bet ir naudingi mūsų vertybių formavimuisi. Tad pirmąjį savo įrašą norėčiau skirti būtent tokiam, jau klasika tapusiam, kino genijaus Sidney Lumet filmui "12 įtūžusių vyrų". Ši kino juosta yra puikus įrodymas, kad tam, jog filmas būtų geras ir susilauktų pasisekimo, specialieji efektai ir kiti įmantrūs dalykai nebūtini.

Oficialus filmo plakatas iš imdb.com

Daugumos šiuolaikinio jaunimo nuomone, seni, nespalvoti filmai yra nuobodūs ir neverti dėmesio. Gan ilgą laiką ir aš buvau panašios nuomonės, kol vieną kartą susimąsčiau: "Jeigu dauguma senų filmų yra įvertinti tikrai neprastai ir ne vienas jų puikuojasi IMDb TOP-250, tai galbūt ne veltui?". Na ir ką, peržiūrėjusi keletą senesnių kino juostų likau maloniai nustebinta, o mano nuomonė apie jas visiškai pasikeitė. Nuo tada į savo planuojamų peržiūrėti filmų sąrašą įtraukiau daug daugiau nei vieną senesnių laikų ekranizaciją. Vienas iš tų filmų ir yra jau minėtas "12 įtūžusių vyrų".

Ar Jums kada nors teko kovoti vienam ir stengtis įrodyti tiesą grupei žmonių, kurie nėra itin geranoriškai nusiteikę Jūsų klausytis? Jei teko, žinote kaip tai sunku, o jei ne, visą tai galite pamatyti šiame filme, kuriame 12 prisiekusiųjų po teismo posėdžio yra įpareigojami priimti vieningą sprendimą dėl teisiamojo kaltės. Teisiamasis - 18 metų vaikinas, kuris, neva, peiliu padūrė savo tėvą. Nuo prisiekusiųjų sprendimo priklauso, ar vaikinas bus siunčiamas į elektros kėdę, ar byla bus nagrinėjama iš naujo. Ir nors beveik visi, be jokios sąžinės graužaties pasmerkia teisiamąjį mirčiai, vienas vienintelis vyras vardan tiesos yra pasiryžęs kovoti prieš 11 vyrų ir įrodyti, kad gali būti kitaip. 12 vyrų - 12 skirtingų asmenybių, kurios, pasitelkiant psichologinius triukus, yra puikiai atskleidžiamos joms kalbantis viename kambaryje.

Nuotraukos šaltinis: sillyfunda.wordpress.com

Jeigu paklaustumėte manęs: "Ar filmas neprailgo?", nė nedvejodama atsakyčiau: "Tikrai ne!". Nepaisant to, kad visas veiksmas vyksta viename kambaryje, filmas priverčia susimąstyti, pažvelgti į situaciją kitu kampu, o kai kuriose vietose galbūt net ir atpažinti save. Puiki aktorių vaidyba, įdomus, originalus siužetas. Vienintelis filmo minusas - pabaiga. Pabaigai norėtųsi kažko stipraus, nuginkluojančio, tačiau pabaigoje vietoj taško padėtas kablelis, palikta vietos apmąstymams. Žinoma, tai filmo vertės tikrai nesumažina ir IMDb top'o 7 vietą jis užima ne veltui. Filmą rekomenduoju tiems, kurie vertina aktorystės meną ir sugeba įžvelgti daugiau, nei vien tik akivaizdžius dalykus.

Mantas Butėnas: Galbūt Žemei mes jau nusibodome?

Ar kada nors susimąstėte, kad Žemėje visada būti negalėsime? Kad kažkada gamtos katastrofos bus nepakeliamos? Galbūt mes patys pražudysime Žemę? O galbūt yra manančių, kad Žemėje mes tiesiog nepriklausome ir tai, kad mes gimėme Žemėje nereiškia, kad turime čia ir mirti? Savotiškai į šį klausimą bando atsakyti Christopher Nolan mokslinės fantastikos filmas "Interstellar".

oficialus filmo plakatas iš imdb.com

 Netolima ateitis: Žemėje netrūksta nei kompiuterių, nei robotų, tačiau trūksta kai ko svarbesnio, to ką mūsų pasaulis turėjo visada - maisto. Besikeičiantis klimatas Žemę priveda iki sausros ir maisto trūkumo. Nuolatinės smėlio audros, amarai neleidžia užauginti būtinų maistui produktų. Grupelė NASA atstovų supratę, kad padėties Žemėje pakeisti nepavyks pradeda ieškoti prieglobsčio kosmose.

Vien tik kino genijaus Christopher Nolan ir jo brolio Jonathan parašytas scenarijus yra pagrįstas filosofinėmis ir mokslinėmis idėjomis. Jis yra įdomus, intriguojantis ir šiuolaikinei visuomenei pakankamai aktualus, dėl plačiai diskutuojamos temos apie klimato pokyčius ir tai, kas juos sukelia bei ką tai reiškia Žemei. Tačiau kas šį filmą iškelia tarp 50 visų laikų geriausių filmų (pagal imdb.com svetainės duomenis 31 vieta) yra išpildymas. Beveik nepriekaištinga vaidyba, kvapą užgniaužiantys specialieji efektai ir vieno žymiausių filmų muzikos prodiuserio Hans Zimmer sukurtas genialus, filmui ypatingai tinkantis garso takelis yra tai, dėl ko šis filmas yra taip gerai vertinamas kino pasaulyje.

Filmą pažiūrėti rekomenduočiau visiems: nors jis yra pakankamai sudėtingas ir reikalauja beveik trijų valandų dėmesio, tačiau šio filmo išliekamoji vertė yra didžiulė ir po jo greičiausiai kurį laiką susimąstysite apie žmonijos ateitį ir su tuo susijusius dalykus. Šiame filme netrūksta ir dramos, ir psichologijos, ir net humoro elementų, todėl ką mėgti šiame filme, turėtų atrast beveik kiekvienas.

Gerda Lukošiūtė: “Ką mes veikiame šešėliuose“ – vampyrų gyvenimas iš arti

Režisierių Jemaine Clement, Taika Waititi siaubo komedija, išvydusi didžiuosius kino ekranus 2014 metais, apie ne vieną amžių gyvenančiu vampyrus ir jų „žmogiškas“ bėdas. Filmas filmuotas dokumentinio filmo tipažo, tad pagrindiniai veikėjai vampyrai: Viago, Diakonas, Vladislavas ir pikčiausias bei seniausias vampyras Piteris, bendrauja su kameromis ir pasakoja apie savo kasdienybę.

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Ši siaubo komedija ganėtinai įdomi ir juokinga dėl pristatomo vampyrų gyvenimo būdo. Ji prives juoktis iš tokių filmo scenų, kuomet naujas vampyras parsives į svečius savo draugą Stiu, kuris vampyrus išmokys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Komedija, filmų duomenų bazėje, www.imdb.com, įvertinta 7,6 balo, tad kaip lengvai komedijai įvertinimas yra tikrai neblogas. Mano nuomone, filmas nėra  išskirtinis ar reikalaujantis daug dėmesio, nes jame nėra kažko kas sudomins ir privers susimąstyti, bet nuotaikingam ir lengvam vakarui tikrai tiks.

Filmas išsiskiria tuo, kad jo scenarijų kūrė, režisavo ir netgi pačiame filme vaidino tie patys žmonės: Jemaine Clement (Vladislavas) ir Taika Waititi (Viago). Pats T.Waititi apie šio filmo idėją pasakoja, jog tai buvo tiesiog mintis sukurti filmą apie vampyrus, tad 2005 pradėjo rašyti scenarijų, kurio parašymui, o vėliau ir filmo realizacijai, prireikė daug metų. Komedijos idėja – parodyti ką vampyrai veikia tuomet, kai nekovoja su priešais.

Tad visiems tiems, kuriems patinka lengvos komedijos ir nori sužinoti paslaptis apie vampyrų gyvenimus ir pagaliau išsiaiškinti ką jie visgi veikia tuose šešėliuose, kviečiu žiūrėti šį filmą, gera nuotaika filmo metu tikrai garantuota.

Samanta Strungytė: Nicholas Sparks- romantinių filmų įkvėpėjas

Kai tik mintys pasisuka apie romantinius filmus ar knygas man kaip ir daugeliui merginų galvoje ima pintis daug įvairiausių pavadinimų ir autorių, bet vienas iš ryškiausiai įsimintinų yra bestselerių apie amžiną meilę autorius Nicholas Sparks. Jis yra parašęs beveik 20 knygų, iš kurių net devynios tapo filmais, kurie sulaukė didelio pripažinimo.

JAV režisierius Niko Kasavetis 2004 metais išleido romano„Užrašų knygelė“ ekranizaciją. Filmas yra apie neeilinę istoriją, kai prieglaudoje susitinka senyvo amžiaus vyras ir moteris. Iš užrašų knygelės jis skaito jai apie vieną meilės romaną. Moteris yra kamuojama amnezijos ir nežino, jog tas pasakojimas yra būtent apie ją.

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Filme akcentuojama, jog jis buvo kaimietukus, o ji miestietė, prie jos kojų gulėjo visas pasaulis, o jis neturėjo nei dviejų skatikų, tačiau nepaisant visų skirtumų, juos siejo vienas svarbus dalykas, jiedu buvo pamišę vienas dėl kito. Šis filmas patvirtina romantikų propaguojamą mintį, jog tikra meilė nepavaldi laikui, socialiniams sluoksniams ir atstumui.

Dar viena svarbi šiame filme perduodama mintis yra, jog jei myli ką nors- paleisk, jei sugrįš- jis bus tavo amžinai. Visa filmo siužetinė linija yra labai jausminga ir sukelia gilias emocijas net romantinių filmų skeptikams.

Taigi visiems, kurie nori pasinerti į meilės kupinas istorijas rekomenduoju pažiūrėti, ne tik „Užrašų knygelę“, bet ir kitas Nicholo Sparkso knygų ekranizacijas. O tiems, kurie jau spėjo tai padaryti siūlau pažiūrėti visai neseniai išleistą filmą „Klausyk širdies“, nes tai dar viena, visas kliūtis nugalinčios meilės istorija.

Gabrielė Lukšytė: TOP 10 prasčiausiai vertinamų siaubo filmų. Kas pirmi? (Garso įrašas)

Ieškodama kuo galėčiau pradėti siaubo filmų maratoną nusprendžiau pasižvalgyti daugeliui gerai žinomoje filmų duomenų bazėje www.imdb.com, kurioje radau top 10 prasčiausiai įvertintų siaubo filmų.

Oficialus filmo plakatas iš www.imdb.com

Prisipažinsiu, niekaip neapsisprendžiau kurių metų filmą vertinti pirmą: senovinę klasiką ar vos metų sulaukusią naujovę. Prasčiausiai įvertintų siaubo filmų top 10 išsprendė mano problemas: pirmą ir antrą vietas dalinasi filmai, kurių reitingas 1,2/10 ir tarp jų nei daug, nei mažai – 23 metų skirtumas.

Kaip bebūtų, oficialią pirmąją vietą „garbingai“ užima kino juosta pavadinimu „The Weekend It Lives“. Režisieriaus  Michael Mfume darbas visuomenei buvo pristatytas 1992 metų sausio 29 dieną, taigi šiam filmui kiek daugiau nei 24 metai. Kliše tapęs scenarijus, kuomet grupelė draugų nusprendžia praleisti savaitgalį atokioje miško trobelėje kur jų laukia keršto ištroškęs psichopatas, nieko nebestebina šiandien, tačiau ir prieš porą dešimtmečių šis scenarijus nebuvo naujovė. Filmo garso takelis yra vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių nerekomenduoju jo pamatyti. „Šokinėjantis“ vaizdo montavimas, manau, daug labiau tiktų muzikiniam klipui,o ne kino juostai (montavimo stilius ir garso takelis žengia koja kojon). Tačiau niekas šiame filme nesukelia tokio siaubo, kokį jį sukelia aktorių vaidyba. Nesu filmų kritikė ir juolab ne aktorė, tačiau tokio žemo lygio pasirodymų nepamatysite net darželinukų vaidinimuose. Visur, kur tik yra paminimas šis filmas, komentatoriai atšauna: „Patikėkite, tai bus blogiausia, ką jūs esate matę“. Oficialaus pristatomojo filmuko nepavyko rasti net ir begalinėje youtube sistemoje, tačiau atradau vartotojo gbelleh sumontuotą trumpą filmuką, kuris pasako viską, ką reikia žinoti apie šį filmą.

„The Weekend It Lives“ buvo mėgintas išgelbėti 2003-ųjų liepą, pakeičiant filmo pavadinimą į „Ax‘em“. Greičiausiai, jis turėjo nuslėpti pirmtako klaidas ir pagerinti filmo vardą, tačiau kritikai tik dar kartą išreiškė savo negatyvią poziciją šios juostos atžvilgiu. 

Antrąją vietą, kritikų strėlėmis suvarpyta, laiko 2015 m. vokiečių siaubo komedija „Kartoffelsalat – Nicht fragen!“.

Be viso to pasidomėjau ir siaubo filmų populiarumu. Garso įrašą galite rasti čia.