Tikriausiai daugelis pritartų minčiai, kad filmai, iš kurių galima ko nors pasimokyti, yra ne tik įdomūs, bet ir naudingi mūsų vertybių formavimuisi. Tad pirmąjį savo įrašą norėčiau skirti būtent tokiam, jau klasika tapusiam, kino genijaus Sidney Lumet filmui "12 įtūžusių vyrų". Ši kino juosta yra puikus įrodymas, kad tam, jog filmas būtų geras ir susilauktų pasisekimo, specialieji efektai ir kiti įmantrūs dalykai nebūtini.
 |
| Oficialus filmo plakatas iš imdb.com |
Daugumos šiuolaikinio jaunimo nuomone, seni, nespalvoti filmai yra nuobodūs ir neverti dėmesio. Gan ilgą laiką ir aš buvau panašios nuomonės, kol vieną kartą susimąsčiau: "Jeigu dauguma senų filmų yra įvertinti tikrai neprastai ir ne vienas jų puikuojasi IMDb TOP-250, tai galbūt ne veltui?". Na ir ką, peržiūrėjusi keletą senesnių kino juostų likau maloniai nustebinta, o mano nuomonė apie jas visiškai pasikeitė. Nuo tada į savo planuojamų peržiūrėti filmų sąrašą įtraukiau daug daugiau nei vieną senesnių laikų ekranizaciją. Vienas iš tų filmų ir yra jau minėtas "12 įtūžusių vyrų".
Ar Jums kada nors teko kovoti vienam ir stengtis įrodyti tiesą grupei žmonių, kurie nėra itin geranoriškai nusiteikę Jūsų klausytis? Jei teko, žinote kaip tai sunku, o jei ne, visą tai galite pamatyti šiame filme, kuriame 12 prisiekusiųjų po teismo posėdžio yra įpareigojami priimti vieningą sprendimą dėl teisiamojo kaltės. Teisiamasis - 18 metų vaikinas, kuris, neva, peiliu padūrė savo tėvą. Nuo prisiekusiųjų sprendimo priklauso, ar vaikinas bus siunčiamas į elektros kėdę, ar byla bus nagrinėjama iš naujo. Ir nors beveik visi, be jokios sąžinės graužaties pasmerkia teisiamąjį mirčiai, vienas vienintelis vyras vardan tiesos yra pasiryžęs kovoti prieš 11 vyrų ir įrodyti, kad gali būti kitaip. 12 vyrų - 12 skirtingų asmenybių, kurios, pasitelkiant psichologinius triukus, yra puikiai atskleidžiamos joms kalbantis viename kambaryje.
 |
| Nuotraukos šaltinis: sillyfunda.wordpress.com |
Jeigu paklaustumėte manęs: "Ar filmas neprailgo?", nė nedvejodama atsakyčiau: "Tikrai ne!". Nepaisant to, kad visas veiksmas vyksta viename kambaryje, filmas priverčia susimąstyti, pažvelgti į situaciją kitu kampu, o kai kuriose vietose galbūt net ir atpažinti save. Puiki aktorių vaidyba, įdomus, originalus siužetas. Vienintelis filmo minusas - pabaiga. Pabaigai norėtųsi kažko stipraus, nuginkluojančio, tačiau pabaigoje vietoj taško padėtas kablelis, palikta vietos apmąstymams. Žinoma, tai filmo vertės tikrai nesumažina ir IMDb top'o 7 vietą jis užima ne veltui. Filmą rekomenduoju tiems, kurie vertina aktorystės meną ir sugeba įžvelgti daugiau, nei vien tik akivaizdžius dalykus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą