Gabrielė Lukšytė: Kas gali būti blogiau už ligą?

Kai vidury nakties vaikštai per miegus, kasi kieme duobes ir nebereaguoji į aplinką bei artimuosius, o ryte, atsikėlęs ir sužinojęs apie tai, puoli į paniką. Ar gali įsivaizduoti šį jausmą? Su kiekviena gyvenimo akimirka tu prarandi savo žmogiškumą, tačiau virsti ne "daržove", bet monstru pačia realiausia prasme. Ir šis monstras žino paslaptį...

Filmo plakatas iš www.shhseagle.com

Būtent šį virsmą kino juostoje, dar 2014 metais, įamžino Adam Robitel, kurią pavadino „Deboros Logan paėmimas“ (angl. "The Taking of Deborah Logan"). Filmas pastatytas visiems gerai žinomu dokumentiniu stiliumi, taigi tas tikrai nežavi, nes visi "Paranormalūs reiškiniai", "Bleiro raganos projektas" ir panašūs filmai, švelniai tariant, jau „stovi skersai gerklės“. Bet su tuo tenka susitaikyti, nes kitaip visas filmas prarastų prasmę - medicinos studentė, savo baigiamuoju darbu, pasirenka, vaizdo kameromis įamžinti dar lengvos formos Deboros alzhaimerį, kuris po truputį progresuoja.

Garso takelio nebuvimas tokio tipo filmuose yra įprastas, nes pateikiant „dokumentinius“ kadrus negali jų pateikti su spec. efektais. Kaip bebūtų, filme yra nemažai šaižių ar bauginančių garsų bei melodijų, kurie tampa, tam tikra prasme, orientyrais vedančiais per kino juostą.

Vaidyba, kai kur, stipriai „perspausta“, tiesa, grimas gana tikroviškas ir įspūdingas. Bendras IMdB reitingas - 6 žvaigždutės iš 10, o tai daug pasako, nes naujesni siaubo filmai turi „8-neto lubas“. Galbūt, aš vertinčiau kiek mažesniu balu, bet... pusantros valandos su šiuo filmu tikrai neprailgo. Nors neatradau vietų, po kurių venose sustingsta kraujas, lengvam siaubo filmų mėgėjo vakarui šis filmas kaip tik.