Mantas Butėnas: Emocijos ir jausmai – didžiausios žmogaus silpnybės?

Kaip manote, kas įvyks kai bus (jei bus) sukurtas tobulas dirbtinis intelektas? Ar tie įrenginiai integruosis į mūsų visuomenę ir žengs su mumis koja kojon vardan bendros gerovės? O galbūt suvokdamos savo pranašumą tos būtybės žiūrės į mus kaip į žemesnės evoliucinės pakopos atstovus ir mums to net nesuprantant mumis naudosis dėl savos gerovės? Savą versiją, į šiuos šiuolaikinę visuomenę kamuojančius klausimus, kuriuos iškėlė itin sparti technologinė revoliucija, pateikia režisierius Alex Garland filme „Ex Machina", kuris Lietuvos kino teatrus pasiekė praeitą pavasarį.

(oficilus filmos plakatas)

Daugelis iškilių mokslo žmonių pabrėžia DI (dirbtinio intelekto) grėsmę žmonijai. Esą žmonės, kurie yra ribojami gan lėtos  biologinės evoliucijos, visiškai neprilygtų mašinoms, kurios pradėjusios veikti nepriklausomai tobulėtų žymiai sparčiau. Tai yra aiški žinutė ir „Ex Machina" kūrybinė komanda šią žinutę ekranizuoja kone tobulai.

Siužetas įtraukiantis, nenuvalkiotas ir nenuobodus. Nedidelis veikėjų skaičius sukuria įdomią atmosferą, kuri verčia vertinti ir analizuoti veikėjus. Taip pat filme nėra jokių bereikšmių, nuobodžių dialogų be reikalo ištęsiančių filmą, o žmogaus ir DI interakciją stebėti buvo vienas malonumas. Vaidyba (ypač jaunosios Alicia Vikander) buvo labai aukšto lygio, ką byloja ir jos individualių nominacijų ir apdovanojimų skaičius. Garso takelis puikiai atspindi veikėjų nuotaikas tam tikrose situacijose ir sugeba tinkamai pagyvinti filmą.

Neabejotinai kokybiškas kūrinys ką byloja ir laimėtas oskaras bei begalė kitų apdovanojimų ir nominacijų. Tai vienas iš tų filmų po kurio gali apimti filosofiniai vidiniai apmąstymai ar įdomi diskusija su draugais. Nepaisant moksliško pobūdžio, „Ex Machina" nėra sudėtingas filmas, todėl net ir penktadienio vakarui su draugais praleisti, filmas yra tinkamas.